Daug kalbama “longevity” tema žmonėms, kaip ir labai aiškios gairės kaip susikurti sau ne tik ilgą, bet ir kokybišką gyvenimą. Dabartinė medicina tikrai leidžia gyventi ilgai, ir mane, kaip veterinarę, vis stebina išgirdus, kokius kiekius ir kokių vaistų žmonės šitiek metų vartoja ir vis dar yra gyvi! Gyvūnams taip nepavyktų! Bet gyventi ilgai, ne visada reiškia kokybiškai. Pagrindiniai žmogaus kokybiško gyvenimo aspektai yra judėjimas, geras maistas ir streso valdymas.
O kokie pas gyvūnus? Tokie patys!
Visi norime, kad mūsų šuo būtų šalia kuo ilgiau. Genetikos pakeisti negalime, bet trys dalykai priklauso nuo mūsų: svoris, judėjimas ir sveikatos stebėsena.
Turėdama analitinį mąstymą ir 15 metų veterinarijos gydytojo darbo patirtį, net nejausdama vedu statistiką. Kartu su šeimininkais „užauginau“ ir „išleidau“ daugybę gyvūnų, žinojau, kuo jie maitinami, kiek juda ir koks jų nervų sistemos jautrumas. Labai akivaizdžiai matosi tendencija kaip kokybiškas maistas, išlaikoma teisinga kūno kondicija ir aktyvios veiklos, pasivaikščiojimai su šuniu, suteikia jam labai kokybišką, sveiką ir dažniausiai ilgą gyvenimą.
Streso įtaka labai matosi ant prieglaudos gyvūnų, jautriausi, labiausiai stresuojantis serga daug dažniau ir miršta pakankamai jauni, dažniausiai nuo onkologinių problemų. Ir kaip kitaip galėtų būti. Aukštas kortizolis lygu uždegiminiai procesai, išbalansuota hormoninė ir imuninė sistema. Vėžinės lastelės visuose gyvuose organizmuose atsiranda nuolat, tik jos yra greit sutvarkomos imuninės sistemos, kai ji veikia…
Viršsvoris - taip pat pastovūs uždegiminiai procesai organizme. Šita tema, sakyčiau, didžiulė šių laikų problema, nes didžioji dalis gyvūnų nutukę, jau retenybė pamatyti normalaus sudėjimo šunį su geru apetitu. Kokią puokštę problemų gauname su viršsvoriu dažnas žino, bet turbūt iš tikrųjų netiki, statistiškai toks gyvūnas gyvena bent 2 metais trumpiau, o kiek metų dar sunkiai, kai nei širdis, nei stuburas ar sąnariai nesukurti tokiam krūviui, kepenų suriebėjimas, cukrinis diabetas, dermatitas. Jei tik kam pavyksta numesti svorį (dažniausiai šeimininkam išsigandus, kad dabar jau mirs, jei toliau taip šersim), iš kart išgirstu kaip gyvūnas atjaunėjo, dažnai dūksta ir yra toks linksmas, koks manė, jau niekad nebebus.
Fizinio krūvio balansas labai svarbu. Ar žinote, kad medžiokliniams šunims, kurie ne sezono metu „sėdi ant sofos“, per pirmas medžiokles net atsiranda kraujo šlapime dėl staigaus didelio krūvio. Ir tai tikrai nėra sveika. Kaip ir išeinant tik „atlikti reikalų“ trumpam kasdien, gauti kokį 20 kilometrų žygį. Skirkite bent 30-60 minučių kasdien pasivaikščiojimui su šuniu, tiek jums, tiek jam tai bus ramybė galvai ir dovana kūnui. O savaitgalį į mišką! Krūvį galima didinti, bet tolygiai. Ir jei, pavyzdžiui, išsiruošiate į kalnus, jau mėnesį prieš, didinkite krūvį. Vyresniems šunims nesumažinkite visai judėjimo, o trumpinkite ir dažninkite pasivaikščiojimus. Raumenų masės išsaugojimas senatvėje yra vienas svarbiausių uždavinių. Taip pat jie jautresni šalčiui, tai būtinai aprenkite vėsiais orais.
Maistą, kūno sudėjimą, judėjimą ir dalinai stresą – galime kontroliuoti. Ligos – šiek tiek kita tema. Kaip ir žmonėms, ne visiems, turintiems genetines ligas, jos pasireiškia kliniškai. Ir vėlgi tai streso ir gyvenimo būdo įtaka. Sveikatos patikrinimai ir apčiuopa, apžiūra namuose – labai gelbėja. Jei kalbame apie veislinius gyvūnus, verta žinoti tos veislės problemines vietas, būdingas ligas, specifinius būdingus auglius, ankstyva diagnostika – geresnės prognozės. Gyvūnams nuo 6-7 metų verta pradėti stebėti inkstų ir kepenų būklę, šiem organam padėti turime plačias galimybes. Bet kai pacientas atvyksta savaitę neėdantis, metus liesėjantis su visiškai sustreikavusiu organu, šansai labai maži. SDMA rodiklis net gali parodyti ankstyvą inkstų ligą, kol kreatininas dar normos ribose.
Žinau, kad visi juos mylime be galo ir norime ilgo, sveiko ir laimingo gyvenimo. Tai linkiu, kad kiekvienas jūsų veiksmas, būtent į tai ir vestų!